vienlinkis

víenlinkis, -ė adj. (1) žr. vienlinkas: 1. I Vienlinkė skepeta J. Moterys galvą apgaubdavo vienlinkiu nuometu rš. 2. Vienlinkis siūlas, virvė, t. y. nesusuktas J. 3. Trobos langai víenlinkiai, nekituoti Sd. ║ Į XIX a. pabaigą Kupiškio apylinkėje buvo kaimų, kur namų langinės buvo vienlinkės, ištapytos gėlėmis su vazonais rš.